Sėkmingi trys KTG veiklos dešimtmečiai ir planai ateičiai

KTG – šeimos valdomas verslas su 100 proc. lietuvišku kapitalu, kurį 1993 metais įkūrė pagrindinis akcininkas Zigmas Petrauskas, o šiandien jam sėkmingai vadovauja dukra – Ramunė Venslauskienė. Kalbamės apie verslo pradžią, dabartį ir ateities planus.

• Zigmai, ar visada žinojote, jog Jūsų kelias – verslas, koks jis buvo? Iki 1991 m. su įvairiais partneriais vykdėme ne vieną sėkmingą verslą Kaune, tačiau atkūrus Lietuvos nepriklausomybę ir vizionieriškai pažvelgus į atsivėrusias galimybes vykdyti verslą Klaipėdos uoste, surizikavome bei nukreipėme investicijas į jo steigimą uostamiestyje.
• Kokia buvo verslo Klaipėdoje pradžia? Pirmiausia reikia pasakyti, kad žingsnis kurti verslą Klaipėdoje buvo itin rizikingas, nes  neturėjome nei teritorijos, nei reikiamos technikos, pagaliau ir žinios buvo ribotos. Tačiau supratome tuometinį prekių importo poreikį iš Vakarų ir aiškiai suvokėme, jog jungiamoji grandis yra ne kas kita, kaip transportas. Todėl nusprendėme, kad kuriamos įmonės veikla ir bus Ro – Ro laivais bei konteineriais gabenamų krovinių aptarnavimą Klaipėdos uoste. Taigi turėdami konkrečią veiklos viziją ėmėmės kurti kompaniją. Sudarėme konsorciumą su „Vakarų laivų remonto įmone“, nes nebuvo kitos galimos juridinės formos, kaip būtų galima išsinuomoti uoste krantines ir vykdyti veiklą. Pirmais veiklos metais susidūrėme su technikos įsigijimo ir jos finansavimo iššūkiais. Gali nuskambėti keistai, bet tuo metu Lietuvoje neveikė verslo kreditavimo sistema, o besikuriantys bankai paskolas siūlė su 120 procentų palūkanomis. Turėjome ieškoti kitų būdų, kaip nupirkti reikiamą terminalui techniką palankesnėmis sąlygomis. Nepaisant to, jau pirmais įmonės veiklos metais, aptarnavome net 266 laivus ir tapome pirma bendrove Klaipėdos uoste pradėjusia dirbti su konteinerių krova iš ir į laivus. Toliau sekė nuolatinės investicijos, plėtra, technikos įsigijimai, komandos augimas, klientų rato didėjimas, bendradarbiavimas su didžiausiomis pasaulyje konteinerinėmis linijomis ir taip per 30 veiklos metų išaugome į vienus iš lyderių Klaipėdos uoste.
• Kas padeda kurti sėkmingą verslą? Vienareikšmiškai tai yra žmonės. Komanda. Savo sričių ekspertai ir profesionalai. Vertingiausia, ką gali turėti įmonė, tai ne technika ar įrenginiai, bet kolektyvas, kuris įgyvendina keliamus bendrovėms tikslus ir padeda pasiekti išskirtines pozicijas rinkoje.
• Šiandien KTG sėkmingai vadovauja Jūsų dukra Ramunė. Kada pastebėjote, jog jos asmeninės savybės būtų tinkamos versle? Norėčiau pradėti nuo to, jog Lietuvoje yra ne vienas šeimos verslas, kurio veiklos netęsia vaikai ir aš esu be galo laimingas girdėdamas iš verslo bendraminčių rato, jog mano ir Ramunės duetas – šeimos verslo sėkmės pavyzdys. Todėl esu jai dėkingas už nelengvos atsakomybės prisiėmimą ir verslo išlaikymą šeimos rankose.  O jos stiprybes ir savybes tinkamas verslui pastebėjau dar tuomet, kai ji mokėsi 12 – oje klasėje. Tada išryškėjo Ramunės ypatingas konkretumas, skaičių kalba, argumentuotos pozicijos ir nuomonės išsakymas bei ypatingai atsakingas požiūris į finansus.
• Dukrai pradėjus vadovauti KTG, tikėtina, kad aktyvus dalyvavimas versle tapo antraplaniu, ar tiesa? Žinoma krūvis yra kitas. Juk vienas iš tikslų ir buvo, kad veiklą vykdytų žmogus su jaunatviška energija, su nauju požiūriu, su nauja vizija ir matymu bei kryptimis. Tačiau nesu nutolęs, nes vis dar esu KTG valdybos pirmininkas ir įsitraukęs į strateginio lygio sprendimų priėmimą.
• Kokią matote KTG ateitį? Šiais metais minime veiklos 30 – metį ir tam, kad galėtume keliauti pirmyn, visuomet turime sau kelti klausimą: ką savo veikloje galime padaryti geriau nei vakar darėme? Tik toks požiūris mus ves į priekį dar ne vienus dešimtmečius, o juos matau ambicingus. Taip pat su Ramune esame nerašytai aptarę, kad mūsų verslas turėtų likti šeimos rankose ir būtų tęsiamas trečios kartos.

• Ramune, nuo vaikystės augote verslo apsuptyje, koks tai buvo jausmas? Tai ne apie jausmą, tai yra apie suvokimą. Žvelgiant į savo praeitį, aš labai aiškiai prisimenu, jog nuo 11 – os metų jau žinojau, kad būsiu versle. Nors tuo metu manęs niekas sąmoningai tam neruošė, tačiau aš juk nuolat mačiau, kaip tėtis imasi įvairių verslų ir juos organizuoja, planuoja, įgyvendina bei jiems vadovauja. Jau tuomet mane sužavėjo verslo procesai, kuriuose neoficialiai dalyvavau ir supratau, kad noriu būti tokia kaip tėtis.
• Kada tapote valdomų uoste įmonių dalimi? Nuo 2005 m. KKT atsilaisvino pozicija pardavimų ir rinkodaros skyriuje, tad organiškai užėmiau direktoriaus pavaduotojos komercijai pareigas, o gruodį – Komercijos direktorės pareigas. Buvau atsakinga už rinkodaros strategijos formavimą, paslaugų pristatymus klientams, įmonės reprezentaciją tarptautiniuose renginiuose ir kt. Lengva nebuvo, nes logistikos sektoriuje prieš bene 20 metų jaunai merginai didžiausią iššūkį kėlė ne žinios ar kompetencija, bet požiūris į jauną moterį beveik 100 proc. vyriškame versle. Tik laikas ir nuoseklus darbas padėjo tvirtus bendradarbiavimo pamatus su partneriais ir klientais, kuriems buvo svarbiau kokybiškai teikiamos terminalo krovos paslaugos, o ne lytis.
• KKT praleidote 10 metų, o nuo 2015 m. buvote paskirta UAB ,,Klaipėdos terminalo grupė‘‘ direktore. Kodėl buvo nuspręsta apjungti valdomas įmones po vienu valdymo „skėčiu“? Dirbdama KKT ir bendraudama su klientais iš viso pasaulio mačiau, kaip veikia skirtingi verslai, kaip produktyviai galima valdyti šeimos verslus, ieškant didesnės sinergijos tarp esamų veiklų ir verslų, optimizuojant tam tikrus procesus ar efektyviau naudojant finansinius instrumentus. Tokia verslų apjungimo idėja galvoje brendo ne vieną mėnesį, todėl atėjus tinkamam metui buvo priimtas sprendimas valdyti bendroves per pagrindinę valdančiąją įmonę.
• Kokie buvo iššūkiai užėmus KTG vadovės poziciją?
• Pirmiausia šeimoje susitarėme, kad tikrai bus pokyčių įmonės valdyme ir tam reikės ne tik profesionalios komandos bei laiko, bet ir kantrybės. Norėjau grupę suvienyti ir, kad visos įmonės dirbtų, kaip partneriai, o ne kaip pavienės atskiros organizacijos. Siekis buvo centralizuoti tam tikras funkcijas, kad neliktų neefektyvaus valdymo ar veiklos funkcijų dubliavimo. Esminis iššūkis su komanda ir buvo sklandaus pokyčių proceso įgyvendinimo užtikrinimas. O juk žodis „pokytis“ iš principo jau kelia pasipriešinimą, todėl pradėjus daryti sisteminius – administracinius pokyčius, teko sulaukti įvairių reakcijų. Vieni atmetė, kiti priėmė, treti – juokėsi, bet finišo tiesiojoje matome puikų rezultatą. Nors visame šiame procese galėjau veikti dar ryžtingiau nei būti itin žmogiškai supratinga.
• Pažvelkime į ateitį. Kokie čia iššūkiai Jūsų laukia ir kokią KTG verslo ateities viziją matote? Šiuo metu valdant šeimos įmones, matome, jog didžiausias iššūkis, kurį sudėtinga prognozuoti –  geopolitika. Kaip pavyzdį galime aptarti mūsų valdomų krovos terminalų Klaipėdoje veiklos rezultatus, kurie keičiasi dėl  geografinės padėties ir reflektuoja į pasaulines aktualijas krovos kontekste. Esame tik viena dalis logistikos grandinėje, tad visi iššūkiai tenkantis logistikos sektoriui atsiliepia ir mūsų verslui bei jo rezultatams. Antras iššūkis – darbas su komanda, kurią jungia skirtingų kartų savo srities profesionalai, tad reikia įdėti daug pastangų, kad komanda susikalbėtų tarpusavyje ir rastų sutarimą bei motyvaciją vieningai siekti jiems iškeltų tikslų. Kalbant apie ateities viziją, manau, svarbu nesustoti, o veikti ir dėmesį telkti į grupės įmonių plėtros ir augimo perspektyvas bei naujų projektų įgyvendinimą, žvelgiant ne tik Lietuvos, bet ir tarptautiniu masteliu. Pagrindinis tikslas – auginti stiprias, savarankiškas įmones, kurios sugeba kartu su tarptautiniais partneriais prilygti didiesiems Europos terminalams bei įmonėms.
• Gal galėtumėte keliais žodžiais įvardinti, kur slypi KTG verslo sėkmė? KT grupės sėkmė užkoduota šiuose esminiuose faktoriuose: skaidrume, paslaugų operatyvume, patirtyje bei greitoje reakcijoje į besikeičiančius kliento poreikius.

„Klaipėdos terminalo grupei” priklauso įmonės, teikiančios krovos iš / į laivus krovos terminaluose paslaugas, logistikos, krovinių ekspedijavimo, laivų agentavimo, muitinės tarpininko paslaugas, taip pat vykdančios prekybą žemės ūkio produktais ir užsiimančios nekilnojamojo turto projektų vystymu.

Daugiau skaitykite: „Verslo žinios”